Skonio citadelė • 376
Batų architektas / DI apgavikai / Nemadinga Kopenhaga
Sveiki
DI turi savo mėgstamas spalvas. Nuoroda
Iš pažiūros smulkmena, tačiau tai, kad DI neproporcingai renkasi mėlyną spalvą, yra vaizdingas priminimas, kad, nepaisant visų programuotojų deklaruojamų pastangų, yra labai sunku DI padaryti nešališką.
Ką reiškia bet kokie, kad ir nedideli, nukrypimai nuo faktinės realybės, kai, įvairių statistikų duomenimis, bent 70 % pirkėjų naudojasi vienokia ar kitokia DI pagalba, galima tik spėti.
Mums įdomesnis yra kitas klausimas – kaip, nevirstant luditais, išsaugoti ir kultivuoti savo asmeninį skonį, o ne tik būti vedamiems vis patogesnių DI pagalbininkų? Kasdien gyvenant skaitmeninių algoritmų kuruojamuose burbuluose, kaip apskritai žinoti, ar tai, ką manome esant mūsų asmeniniu skoniu, nėra tiesiog sėkmingų informacinių kampanijų suformuotas požiūris? Nuoroda
Idėja, kad egzistuoja toks dalykas kaip „skonis“, istoriškai yra palyginti nauja. Pats žodis „skonis“ iš kulinarijos į meno ir estetikos pasaulį ėmė skverbtis tik maždaug XVII amžiuje, o tvirtesnį filosofinį pagrindą įgijo XVIII amžiuje, prie to reikšmingai prisidėjus Davidui Hume’ui ir jo esė „Of the Standard of Taste“.(Nuoroda). Joje Hume’as pristatė tuo metu novatorišką idėją: daiktų ar kūrinių grožis ir vertė nėra vien objektyvios jų savybės – juos vertiname ir pagal subjektyvius, asmeninius kriterijus, kitaip tariant, skonį.
Skaitmeninėms technologijoms įgalinant nuolat augantį pasirinkimą, o DI skverbiantis į kasdienybę, tik dar labiau išryškėjo asmeninio skonio, kaip autentiškumą išsaugoti leidžiančios priemonės, poreikis.
OpenAI prezidentas rašė: „Taste is a new core skill.“ Jei skonį aukštai vertina DI galimybių ribas geriausiai žinantys jo kūrėjai, savąjį skonį kultivuoti turbūt verta ir mums.
Reklama / Baltas Miškas / Dirndl ir Coco
Vidurvasarį Zalcburgas, kasmet čia vykstančio muzikos festivalio dėka, tampa pasaulio operos ir klasikinės muzikos sostine.
Šiemet – ne išimtis. Zalcburge galime mėgautis geriausių pasaulio dirigentų, solistų ir orkestrų pasirodymais, tarp kurių – ir ypatingai reikšmingas mūsų Asmik Grigorian vaidmuo festivalį atidariusioje operoje „Carmen“.
„Carmen of immense magnetism“ – taip Asmik Grigorian pasirodymą įvertino Frankfurter Allgemeine Zeitung.
Tokie aukšti įvertinimai Zalcburgo festivalio metu vykstantiems pasirodymams nėra reti, tačiau kiekvienas jų dar kartą patvirtina išskirtinį festivalio meninį lygį.
Visame barokiniame senamiestyje (”Šiaurės Roma”) pasklidę festivalio renginiai tampa traukos centru ne tik geriausiems atlikėjams iš viso pasaulio, bet ir entuziastingai publikai, siekiančiai jų pasirodymus išvysti šioje išskirtinėje aplinkoje.
Taip, nors ir neplanuotai, nuo 1922 metų rengiamas festivalis prisidėjo ir prie tradicinio Dirndl ( tarima Durn-dul) kostiumo išpopuliarinimo.
Festivaliui augant, maždaug 1930-asiais ėmė formuotis tradicija į Zalcburgą atvykstantiems svečiams pasipuošti vietiniais drabužiais.
Viena iš dažnai minimų priežasčių, kodėl madingos damos noriai įsitraukė į „Dirndl“ liemenių madą, buvo ta, kad šis drabužis, ypač dėvimas kartu su plačiu sijonu, daugeliui moterų suteikdavo itin puošnų įvaizdį. Toliau
Kūrybiškumas / DI apgavikai
OpenAI prezidentas rašė: „Taste is a new core skill.“ Jei skonį aukštai vertina DI galimybių ribas geriausiai žinantys jo kūrėjai, savąjį skonį kultivuoti turbūt verta ir mums. Nuoroda
Skaitiniai / Nemadinga Kopenhaga
Nuvilnijo dvidešimtmetį švenčianti Kopenhagos mados savaitė. Per palyginti trumpą laiką ji išsikovojo reikšmingą vietą pasaulio mados žemėlapyje ir šiandien neoficialiai tituluojama penktąja svarbiausia mados savaite greta didžiojo mados ketverto – Paryžiaus, Milano, Londono ir Niujorko.
Tačiau dar prieš kelis dešimtmečius Danijos mada buvo geriau žinoma dėl savo praktiškumo nei stilingumo. Vieni svarbiausių veiksnių, lėmusių šią transformaciją, buvo sėkmingas Danijos mados industrijos prisitaikymas prie besikeičiančios rinkos(Nuoroda), ir 2006-aisiais pradėtos rengti Kopenhagos mados savaitės sėkmė, neatsiejama nuo kryptingo tvarios mados skatinimo. (Nuoroda)
Vieta / Anti-vila
Buvusioje apatinių drabužių gamykloje netoli Berlyno architektas įkūrė savo „Anti-Villa“.
Šie namai sukurti pasitelkiant architektui būdingą kūrybišką išteklių tausojimą. Rekonstruojant pastatą, buvusios langų angos paliktos kaip grubios, iki galo neapdorotos ertmės, o vietoje įprasto viso namo šildymo žiemą šildomas tik jo centras. Nuo kitų, vėsesnių erdvių jis atskiriamas užuolaidomis, todėl namo ribos ir gyvenamas plotas keičiasi kartu su metų laikais. Nuoroda
Nuodugnesnė esė apie šiuose namuose pasitelkiamas „low-tech“, zen ir kitas idėjas. Nuoroda
Tvarumas / Batų architektas
Prestižinį ANDAM prizą pernai laimėjęs Paryžiuje dirbantis dizaineris Philéo Landowski, kurio prekės ženklas „Phileo“ pažįstamas batų formas interpretuoja iš naujo, kūrybiškai integruodamas subtilius dizaino pokyčius.
Nuotraukoje žemiau – „mule“ stiliaus mokasinai su iš dalies atverta viršutine dalimi.
Gamyba vyksta remiantis radikalaus skaidrumo principais, užtikrinančiais tvarumo atskaitomybę. Nuoroda
Akims / The Necklace
Alice Pike Barney, 1898
Alice Pike Barney į meną rimtai pasinėrė Oscaro Wilde’o dėka. 1882-aisiais, viešėdamas JAV, Oscaras Wilde’as praleido dieną kartu su Alice ir jos dukra ir paliko tokį įspūdį, kad, nepaisydama vyro prieštaravimų, Alice nutarė tapti menininke.
Jos namai ir studija Vašingtone tapo aktyvia menininkų susibūrimų vieta, o šiandien čia yra įsikūrusi Latvijos ambasada.
Dienos likučiai /
Galimybė prisidėti renkant naują euro dizainą. Nuoroda
Daugiau / Estetika
Ačiū, kad skaitote ir iki susitikimo kitą sekmadienį!