Ateities Charvet • 373

Kataloniškos formos / Augalai kišenėje / Audimo odisėja

Jul 19, 2026

Sveiki

Marškinių prekės ženklas Charvet (Nuoroda) turbūt niekada nebuvo toks plačiai žinomas, kaip tuomet, kai buvo paskelbta apie jo pardavimą.

Mados prekių ženklų įsigijimai ir pardavimai nėra šio naujienlaiškio tema, tačiau Charvet įkūnija tam tikras išskirtines savybes – tai nedidelis, šeimos valdomas, amatininkiškas prekės ženklas, turintis pasaulinę reputaciją.

Charvet laikomas seniausiu marškinių prekės ženklu pasaulyje. Įkurtas 1838 m. Napoleono drabužius siuvusio meistro sūnaus, Charvet netrukus pelnė išskirtinį autoritetą.

Nors Chanel įsigijo Charvet vos prieš kelias savaites, šių dviejų prekės ženklų ryšys užsimezgė dar prieš daugiau nei šimtmetį. Pasakojama, kad Coco Chanel mėgo skolintis Charvet marškinius iš savo bičiulio ir juos pritaikė savo garderobui – taip gimė vienas pirmųjų moteriškos mados elementų, perimtų iš vyriško garderobo. Nuoroda

Nepaisant ilgos istorijos ir išskirtinio klientų rato – nuo Marcelio Prousto iki JAV prezidentų (Nuoroda) – Charvet išliko nedideliu, išskirtiniu, entuziastų vertinamu verslu, kurio kultūrinė įtaka yra neproporcingai didelė, palyginti su jo verslo dydžiu.

Istorinių aplinkybių dėka Lietuvoje tokių šimtmetį skaičiuojančių mados verslų neturime, tačiau, žvelgdami į tokias istorijas kaip Montague Burton, galime tik pasvarstyti, kas galėjo būti.

1885 m. netoli Kauno gimęs Montague Burton (vardą, kuriuo išgarsėjo, jis pasirinko gerokai vėliau) buvo priverstas persikelti gyventi į Angliją. Atvykęs beveik be nieko, per kelis dešimtmečius jis sukūrė vieną didžiausių to meto drabužių gamintojų ir vieną žinomiausių mados prekių ženklų – Burton. Nuoroda.

188 metus skaičiuojantis Charvet įkūnija šimtmečius menančią istorijos vertę, tačiau lygiai taip pat gali būti įkvepiantis pavyzdys šiandien kuriantiems ir vystantiems prekės ženklus – globali sėkmė ir reputacija gali būti visiškai atsieta nuo verslo dydžio.

Reklama / Baltas Miškas / Išsilaisvinimas Neapolyje

Renesanso mąstytojas Baldassare Castiglione, 1528-aisiais rašydamas The Book of the Courtier, pritrūko žodžio, ir nutarė išrasti naują – sprezzatura.

Sprezzatura – sunkiai apibrėžiama, tačiau besidomintiems itališku gyvenimo būdu gerai pažįstama sąvoka. Mados kontekste ji reiškia gebėjimą atrodyti stilingai, tačiau kartu taip, tarsi tai nereikalautų jokių pastangų. (Tačiau sprezzatura idėja apima kur kas daugiau nei madą. Daugiau apie tai – laiško pabaigoje.)

Neapolietiškas švarkas tapo vienu ryškiausių sprezzatura įkūnijimų ir simbolių.

Šis švarko stilius yra palyginti naujas išradimas.

Iki 1930-ųjų Neapolio švarkai iš esmės buvo tokie pat griežti ir struktūriški kaip angliško stiliaus, kurių standartą diktavo Savile Row.

Tačiau XX a. pradžioje pradėti austi vis plonesni kostiuminiai audiniai, atvėrė galimybes naujiems siluetams ir stiliams. 1920-aisiais Londone atsiradęs London Drape stilius buvo ankstyvasis tarpinis modelis tarp griežtų Savile Row formų ir laisvai krintančio neapolietiško stiliaus.

London Drape paskatino Neapolio meistrų vaizduotę ir naujo, stulbinančiai lengvo švarko viziją.

1930-aisiais siuvėjas Vincenzo Attolini, paragintas elegancijos autoriteto Gennaro Rubinacci, sukūrė „netobulą“ švarką – radikaliai supaprastintą, be pamušalo ir daugelio įprastų švarko konstrukcijos elementų.

Kūrybiškumas / Augalai kišnėje

Telefono dėklas su mikro terariumu, sukurtas Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio dizainerio, daugeliu atžvilgių yra neišbaigta idėja, tačiau skatina susimąstyti apie neišnaudotas galimybes gyventi arčiau gamtos. Nuoroda

Skaitiniai / Audimo odisėja

Homero „Odisėjoje“ aprašoma Penelopės kasdienybė daugeliu požiūrių būtų buvusi visiškai įprasta to meto graikų moteriai.

Panašias, labai paprastas, tačiau efektyvias audimo stakles buvo galima rasti beveik kiekvienuose namuose. (Audimas buvo toks įprastas, kad audiniai dažniausiai nebuvo kerpami – jie iš karto būdavo nuaudžiami reikiamo dydžio.) Nuoroda

Savitos kultūros dėka Graikijoje tekstilės gamyba ir audimas buvo gerokai svarbesni nei daugelyje kitų kraštų. Daugelis moterų didžiąją savo laiko dalį skyrė audimui, todėl šis amatas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Nuoroda

Vieta / Kataloniškos formos

Naujuoju Gaudí vadinamas katalonų architektas Enric Ruiz-Geli šiuos namus, esančius netoli Viduržemio jūros pakrantės, sukūrė kaip eksperimentą, siekdamas tradicines katalonų architektūros idėjas (pavyzdžiui, lubose dažnai matomas arkas) pritaikyti naujais būdais ir pasitelkti šiuolaikines technologijas. Nuoroda

Enric Ruiz-Geli pasižymi netipiniu, ypač eksperimentiniu kūrybiniu procesu, paremtu bendradarbiavimu su menininkais, filosofais, mokslininkais ir kitų sričių atstovais. Toks darbo būdas dažnai atveda prie netikėtų rezultatų. Nuoroda

Tvarumas / Meistrystė Jordane

SEP prekės ženklas apjungia itališką estetiką ir Jordanijos amatus. Skirdamas didžiulį dėmesį įgūdžių ugdymui, bendruomenių stiprinimui, kalbų mokymui ir panašioms iniciatyvoms, SEP Jordanijoje rankomis gamina tradiciniu būdu siuvinėtus gaminius. Bene žinomiausios iš jų kūrybos yra keffiyeh interpretacijos. Nuoroda

Akims / Salomé

Henri Regnault, 1870

1868 m. Regnault pradėjo tapyti afrikietės portretą, tačiau kūrybinio proceso metu ėmė ieškoti kitų idėjų ir galiausiai sukūrė paveikslą, vaizduojantį Salomę – įkūnijančią pavojingą grožio ir pagundos derinį.

1870 m. Salone pristatytas paveikslas sulaukė didžiulės teigiamų atsiliepimų bangos. Žymusis Théophile Gautier juo buvo sužavėtas: „This paradoxical novelty recalls nothing in art. It is absolutely novel and of a daring which seems impossible to surpass.“

Jo trumpa esė, perteikianti įspūdžius apie „Salomę“, yra verta dėmesio. Nuoroda

„Salomę“ Regnault nutapė būdamas vos 27 metų. Praėjus vos keliems mėnesiams, gindamas Paryžių, jis žuvo.